PROJEKTAS „GYVENU LAISVAI“

Įspūdžiai iš kėlionės į Europos Parlamentą

 

Rodyti daugiau

 

Šis ruduo mums įsimins ilgam. Kai atrodė, kad dalyvavimas projekte „Gyvenu laisvai!” jau lyg ir baigtas, mus pasiekė džiugi žinia – „Vykstam į Europos Parlamentą!“. Ir nuo to momento daugelis nebenustygo vietoje, laukė kelionės. Spalio 17 d. 20 asmenų grupė išskrido į Briuselį. Per dvi dienas susipažinome su Belgijos sostine,  aplankėme Mini Europos parką, vaikščiojome po senamiestį. Apsilankėme Gamtos istorijos muziejuje ir interaktyviame centre – Parlamentariume . Tai itin naujoviškas informacijos centras, kur daug sužinojome apie Europos Parlamento darbą, virtualiai susipažinome su kiekvienu jo nariu, bei pasidairėme po ES šalis, prisiminėme jų istoriją. Bet, svarbiausia, spalio 19 d. įžengėme į vieną svarbiausių Europos Sąjungos institucijų Briuselyje. Mus pasitiko, Europos Parlamentą aprodė ir jo veiklą pristatė Vizitų ir seminarų skyriaus atstovė Ringailė Razauskienė, Vėliau susitikome ir bendravome su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi. EP narys Petras Auštrevičius pasakojo ne tik apie Europos Parlamento darbą, sprendimų priėmimą, bet mielai atsakė ir į kitus jaunimui rūpimus klausimus. Domėjosi, kodėl nusprendėme dalyvauti projekte „Gyvenu laisvai!”, kokias temas nagrinėjome ir pristatėme. Už puikią galimybę, bei turiningai praleistą laiką dėkojame Europos Parlamento Informacijos biurui Lietuvoje.

G4a kl. mokinė Janina Laura Rakovskytė

 

Daugiau informacijos rasite adresu http://gyvenulaisvai.lt/naujienos.


 

„Kultūros naktis“

 

Naktį iš birželio 16-osios į 17-iąją Vilniuje jau vienuoliktąjį kartą nušvito „Kultūros naktis“, pačiose įvairiausiose ervdėse surengta daugiau nei 100 renginių. Smagu, kad festivalyje aktyviai dalyvo bei savo sukurtus darbus pristatė ir projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas.

Pirmą kartą festivaliui „Kultūros naktis“ duris atvėruose LR Vyriausybės rūmuose įvyko net kelių filmų pristatymai. Susirinkusieji stebėjo Vilniaus rajono komandos „Vilnija“ kartu su režisieriumi Jonu Ohmanu ir sceneriste Tekle Kavtaradze sukurtą filmą „Skirtingi ir tuo ypatingi“ ir Visagino komandos „Gevuogė“ kartu su režisieriumi Audriumi Lelkaičiu sukurtą filmą „Visagino taikos batalionas“. Po filmų peržiūros žurnalistė Indrė Makaraitytė pakvietė diskusijai apie jaunimo atskleistas problemas, skirtingų tautų santykius, požiūrį vieni į kitus. Diskusijoje dalyvavo ir pasisakė režisieriai Jonas Ohmanas ir Audrius Lelkaitis, istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, žurnalistas Rytas Staselis, projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, projekto koordinatorės, diskusijoje dalyvavo ir drąsiai pasisakė komandų lyderės.

Neilgai trukus LR Švietimo ir mokslo ministerijoje mūsų komanda pristatė spektaklį „Nerūkas“. Spektaklio režisierius – Paulius Ignatavičius, dramaturgas – Mindaugas Nastaravičius, kartu su jaunimu vaidino profesionalus aktorius Tadas Gryn. Spektaklyje nagrinėjamos tokios aktualios ir jautrios temos kaip holokaustas, patyčios, susvetimėjimas, požiūrius į „kitus“.

Labai džiaugiamės, kad spektaklyje apsilankė ir vykusioje diskusijoje sudalyvavo Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, psichologas Paulius Skruibis. Savo mintimis, patirtimi statant spektaklį taip pat pasidalijo režisierius P. Ignatavičius, dramaturgas M. Nastaravičius, aktorius T. Gryn, projekto koordinatorė Alicija Mažutova ir viena spektaklio aktorių Ivona Julija Ivanovska. Diskusiją moderavo projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungus pirmininkas Dainius Radzevičius.

 

Plačiau


 

Džiaugiamės, kad pagaliau LRT „Mediatekoje“ pasirodė projekto „Gyvenu laisvai!“ iškilmingos apdovanojimų ceremonijos vaizdo įrašas. Š. m. lapkričio 8 d. vykusiame renginyje buvo paskelbti ir apdovanoti Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonų ir Visagino jaunimo kartu su profesionaliais menininkais sukurti meno kūriniai. Norime Jums priminti, kad Švenčionių r. Pabradės „Žeimenos” gimnazijos „Aitvarų” komanda parodė kartu su profesionalais pastatytą spektaklį „NERŪKAS” ir pelnė nominaciją „UŽ TOLERANCIJĄ IR ATJAUTOS KITOKIAM PUOSELĖJIMĄ”.

Kviečiame pasidžiaugti jaunimo nuveiktais darbais ir gautais apdovanojimais stebint vaizdo įrašą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/157802/gyvenu_laisvai.

 


 

Lapkričio 8 d. įvyko projekto „Gyvenu laisvai!“ baigiamasis renginys. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje penkios projekto komandos pristatė kartu su menininkais sukurtus darbus. Mūsų gimnazijos „Aitvarų” komanda parodė kartu su profesionalais pastatytą spektaklį „NERŪKAS”.

Darbus vertino ekspertų komisija, kurią sudarė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis (pirmininkas), istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, kino režisierius ir prodiuseris Arūnas Matelis, kino ir teatro kritikas Andrius Jevsejevas.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose spektaklis „NERŪKAS” pelnė nominaciją „UŽ TOLERANCIJĄ IR ATJAUTOS KITOKIAM PUOSELĖJIMĄ.”

Sveikiname mūsų gimnazijos jaunimą, projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvius!!!

 

Plačiau


 

Plačiau

 

Spalio 26 d. (trečiadienį) 10 mokinių projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvių lankėsi LR Vyriausybėje, kur kartu su kitomis komandomis bendravo su LR Ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi, Finansų ministre Rasa Budbergyte, Vidaus reikalų ministru Tomu Žilinsku ir kultūros viceministru Arnu Neverausku.

„Jūs esate tokie pat svarbūs, kaip ir kitų regionų jaunimas. Lietuvai reikia, kad jūs aktyviai dalyvautumėte mūsų valstybės gyvenime, reikia jūsų idėjų, jūsų protų, nes tai – pažangos ir gerovės energija. Kuo jos daugiau, tuo geriau mums visiems“, – Rytų Lietuvos jaunimui kalbėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Itin įsiminė Ministro Pirmininko žodžiai, kad esame tautos ateitis, kad turime nesustoti ir tęsti pradėtus darbus. „Jūsų idėjos ir sumanymai atspindi pilietiškumą ir norą domėtis Lietuva. Tai labai svarbu mūsų jaunai valstybei. Noriu Jums palinkėti, kad nesustotumėte kurti. Juk jauno žmogaus kūrybinis potencialas yra beribis. Todėl ir toliau būkite aktyvūs, domėkitės valstybėje vykstančiais procesais ir puoselėkite jos ateitį jau dabar. Kiekvienas iš Jūsų yra svarbus. Mes visi – tai viena Lietuva. Kurkime ją kartu“, – linkėjo Vyriausybės vadovas.

Susitikimo metu projekto komandos papasakojo apie save, kaip mums sekasi projekte „Gyvenu laisvai!“, taip pat turėjome galimybę užduoti klausimus Ministrui Pirmininkui ir kitiems ministrams. Buvo įdomu savo akimis išvysti, kur priimami svarbiausi valstybės sprendimai. Po susitikimo maždaug 20 minučių stebėjome Vyriausybės posėdį, vėliau buvo ekskursiją po Vyriausybės pastatą.

Vizito metu buvo padėkota projektą „Gyvenu laisvai!“ parėmusių institucijų – LR Vyriausybės, Vidaus reikalų, Kultūros ir Finansų ministerijų – atstovams ir įteikti kvietimai į projekto baigiamajį renginį  lapkričio 8 d.

Vizito į LR Vyriausybę akimirkos – https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/galerija/premjeras-a-butkevicius-dalyvavo-susitikime-su-projekto-gyvenu-laisvai-dalyviais

 


 

 

Kai spektaklio premjera sulaukia pasisekimo, sustoti nevalia, tiksliau – pats metas traukti į gastroles ir pristatyti jį dar platesniam žiūrovų ratui.   Po spektaklio ,,Nerūkas” premjeros Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje mes spalio 24 d. pristatėme jį Nemenčinės Gedimino gimnazijoje.

„Manau, kad sekėsi gerai. Šį kartą daug labiau atsipalaidavau, nebeliko ankstesnio jaudulio, baimės,“ – pasakoja Agata Beinar. Agata džiaugiasi, kad po spektaklio jos draugai ir jų pažįstami iš Nemenčinės Gedimino gimnazijos gyrė pasirodymą. „Buvo labai malonu išgirsti, kad spektaklis jiems atrodė aukšto lygio, o mes – kaip profesionalūs aktoriai. Šios gimnazijos mokiniai taip pat klausinėjo apie mūsų komandą, kaip mums sekasi.“

Damiano Kondratovič nuomonė: „Manau, kad spektaklis geriau pavyko Pabradėje, kai buvome labiau susikaupę. Kai kausto baimė – negerai, kai per daug atsipalaiduoji – irgi negerai. Vadinasi, reikia atrasti viduriuką. Tai bus pamoka prieš didįjį pasirodymą projekto baigiamajame renginyje Vilniuje.“

 

 

Lapkričio 7 d. spektaklį rodėme Vilniaus Šolomo Aleichemo  ORT gimnazijoje. Maždaug prieš metus, kai mes  tik gryninom spektaklio idėją, mūsų kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi būtent šios gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja Ruth Reches ir moksleivės Lana Dolgopolova bei Simona Ošerovskytė, kurios kvietė atvykti į savo mokyklą.  O pavasarį pas mus lankėsi direktorius Miša Jakobas ir papasakojo savo šeimos istoriją.  Anksčiau teko skaityti apie žydų žudymą, tačiau tai, ką išgirdome šiame susitikime, mus daug labiau „palietė“ – tai buvo asmeniška, tikra. Todėl vykdami į Vilnių labia jaudinamės. Mums labia svarbu  buvo išgirsti direktoriaus nuomonę apie mūsų spektaklį. Po pasirodimo  Miša Jakobas  nuoširdžiai dėkojo ir sakė, kad mūsų spektaklyje  jis matė save vaikystėje. Taip pat pagyrė mus už drąsą, nes ,,apie Holokaustą Lietuvoje vis dar nenoriai kalbama”. Spektaklyje „Nerūkas“ pasakojama apie tragišką žydų tautos likimą, gvildenamos patyčių, požiūrio į „kitus“ problemos.

 Dar vienas ir pats svarbiausias pasirodymas laukia lapkričio 8 d. projekto „Gyvenu laisvai!“ baigiamajame renginyje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.  

 

        


 

Po spektaklio premjeros buvo sunku tramdyti emocijas

 

Metai pasiruošimo, maždaug mėnuo intensyvių repeticijų ir štai šią savaitę, rugsėjo 29 d., Švenčionių rajono Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos kūrybinėje dirbtuvėje jaunimas pristatė spektaklį „Nerūkas“. Pjesės autorius – dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, spektaklio režisierius – Paulius Ignatavičius. Kartu su jaunimu scenoje pasirodė ir profesionalus aktorius Tadas Gryn.  

„Jau iš ryto, vos atsikėlę, šiek tiek jaudinomės: buvo neramu, ar nepamiršim žodžių, ar viskas pavyks, kaip suplanavom,“ – pasakoja Agata Beinar. Išėjus į sceną, panašu, kad jaudulys išgaravo, jaunuoliai „atsidavė“ spektakliui ir patys mėgavosi tuo, ką daro. „Jūs neįsivaizduojat, kaip mums buvo faina – norėjosi vaidinti ir vaidinti, kad spektaklis nesibaigtų,“ – emocijų neslepia Agata. Būdama scenoje gerai jautėsi ir Gabrielė Gulbinovič: „Negalvojau, kad salėje sėdi, į mane žiūri daug žmonių. Susitelkiau tik į vaidmenį.“

Spektaklyje pasakojama apie tragišką žydų tautos likimą, taip pat gvildenamos tokios aktualios šių dienų problemos kaip patyčios, požiūris į „kitus“. „Buvo labai smagu, kad žiūrovai suprato, ką norėjom pasakyti. Daug kas sakė, kad vos neapsiverkė, mano mama – taip pat. Labai džiaugiamės, kad pasirinkom būtent šią temą ir būtent spektaklį jai atskleisti,“ – sako Agata. „Geras ženklas, kad salėje buvo visiška tyla, visi mūsų klausėsi,“ – priduria Ilja Jakovlevas.

Į teatrą žmonės eina, kad taptų geresni, išmintingesni. Ir gimnazijos salėje susirinkęs gausus žiūrovų būrys plojimais nuoširdžiai padėkojo už spektaklį. Nepamirštami įspūdžiai ir po vaidinimo užplūdusios mintys dar ilgai neatslūgs...

Viskas labai gerai pavyko, buvo super, – džiaugsmingai kalba ir projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorė Švenčionių rajone Alicija Mažutova. – Buvo pilna salė, jaunuoliai labai patenkinti. Esam labai dėkingi Mindaugui, Pauliui ir Tadui, vieni to nebūtume padarę.“

Anot A. Mažutovos, pastarąjį mėnesį jaunuoliai taip priprato prie dažnų P. Ignatavičiaus ir T. Gryn apsilankymų, kad jie tapo tarsi gimnazijos bendruomenės nariai. Vos įvykus premjerai, projekto koordinatorė užsimena ir apie naujus komandos planus: iki pagrindinio pasirodymo projekto „Gyvenu laisvai!“ baigiamajame renginyje Vilniuje, pristatyti spektaklį dar bent keliose mokyklose. Būtent todėl jaunuoliai kol kas neskuba atskleisti visų spektaklio detalių ir siekia išlaikyti intrigą.

Spektaklyje vaidina Švenčionių rajono jaunuoliai: Ivona-Julija Ivanovska, Ilja Jakovlevas, Dominik Lastovski, Agata Beinar, Janina-Laura Rakovskytė, Karolina Rynkun, Gabriela Gulbinovič, Diana Kogarko, Dominik Pesliak ir Damian Kondratovič.

 

Plačiau


Vasara, kurios prisiminimai išliks ilgam

 

Naujos pažintys ir draugai, geriausi Lietuvos menininkai ir ekspertai, kūrybinė laisvė, žinios, kurių nerasi jokiame vadovėlyje, netikėti atradimai ir patirtys... Taip, tai Tarptautinė ateities lyderių mokykla (International Future Leaders School).

Liepos 23-29 dienomis 120 jaunuolių iš Lietuvos, Islandijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Vakarų Ukrainos, Latvijos, Estijos susitiko Tarptautinėje ateities lyderių mokykloje, kuri vyko viešbutyje „Margis“ Trakų rajone. Į stovyklą vyko 5 mūsų gimnazijos mokiniai: Ana Končanin, Elina Kalabuchovaitė, Ilja Jakovlevas, Ivona-Julija Ivanovska ir Tomaš Šukelovič.

Čia susipažinom, susidraugavom, sėmėmės žinių ir kūrėm: filmavom, šokom, dainavom, fotografavom, rašėm pjeses, ruošėm pristatymus, piešėm komiksus ir graffiti, išbandėm cirko triukus… Išlaisvinę kūrybiškumą, budinom toleranciją ir bendrystės jausmą, atlikdami įvairiais užduotis trynėm ribas tarp „mes“ ir „jie“. Vėliau įsisukom į žiniasklaidos „virtuvę“, ją tyrinėjom ir net žurnalisto duonos ragavom.

Sukaupta patirtimi, įžvalgomis ir žiniomis dalijosi BBC žurnalistas dr. Kventinas Kuperis (Quentin Cooper), filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis, dramaturgas Marius Ivaškevičius, režisierius Artūras Areima, muzikantas Aidas Giniotis, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir daug kitų ekspertų.

Tai buvo puikus laikas. Čia sutikti žmonės, išmoktos pamokos, patirtos emocijos, anot Tarptautinės ateities lyderių mokyklos dalyvių, dar ilgai išliks jų mintyse ir širdyse.

Kviečiam prisiminti Tarptautinės ateities lyderių mokyklos akimirkas – https://www.youtube.com/watch?v=ccvQLhTQ-uE

Lyderių mokyklą finansavo Britų taryba.

 

Plačiau


 

G2 kl. mokiniai su istorijos mokytojais T. Kuzmickaja ir J. Stundža, vykdant projektą  „Gyvenu laisvai“ apsilankė Valstybės pažinimo centre.

 

 

 

   


 

Nors apie tragišką žydų tautos likimą  jau ne kartą diskutavome su įvairiais ekspertais, tačiau kaip tik naujas susitikimas – taip ir vėl naujos žinios. Kartais net atrodo: ši tema neišsemiama. Pirmadienį (kovo 14 dieną) žinių apie holokaustą ir jį lėmusias priežastis sėmėmis iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programų koordinatorės Ingridos Vilkienės. Paskaitą-diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kaip pastebi Tomas Šukelovič, kalbant apie holokaustą pirmiausia mintys krypsta į Vokietiją: kai atėjus į valdžią Hitleriui, prasidėjo žydų tautos menkinimo, smurto prieš juos banga, kuri sparčiai plito. Nustebome  sužinoję, kiek daug draudimų nuo 1933 m. vokiečiai prigalvojo žydams. „Trumpai tariant, jiems buvo uždrausta viskas: lankytis paplūdimiuose, vairuoti automobilius, mokytis... Jie net į parduotuvę galėjo eiti tik tam tikrą valandą, parkuose galėjo sėdėti tik ant specialių, geltonai nudažytų suolelių,“ – pasakoja Gabija Mechovič. 1938 m., žydams uždrausta pasirinkti, kur gyventi, o dar po metų nurodyta, kad jie gali būti išvaryti iš savo namų be priežasties ir išankstinio įspėjimo.

Anot Ilja Jakovlevo, kasmet įstatymai tapdavo vis absurdiškesni. „Paskutinis įstatymas buvo skirtas sunaikinti visus ankstesnius, tačiau istorijos nenuslėpsi, – sako Ilja. – Mes negalime pajausti to skausmo, kuri kentėjo žydai, ar tie, kurie gyvai viską matė, tačiau, klausydami pasakojimų, mes galime pabandyti tai suprasti.“

Nagrinėjome žemėlapį, kuriame buvo pažymėtos žydų masinių žudynių vietos. Anot Tomo, pasirodo, ir Pabradėje labai trumpai veikė nedidelis žydų getas. „Visiems tai buvo naujiena, anksčiau nei vienas apie jį negirdėjome,“ – prisipažįsta Tomas.

Gabijos ir Ilja atmintin įstrigo pasakojimas apie 13 metų žydų berniuką, kuris pabėgo iš Švenčionių geto, nes nepaisant savo amžiaus, aiškiai suvokė, kas čia jo laukė. Jis prisijungė prie partizaninio judėjimo, ilgai slapstėsi Europoje, o galiausiai išvyko į Izraelį.

Taip pat peržiūrėjome vaizdo įrašą, kuriame buvo kalbinamas vienas iš žydus šaudžiusių lietuvių. „Nustebome išgirdę, kaip ramiai jis apie tai kalba, visą kaltę verčia žiauriems laikams, – sako Tomas. – Visi kartu nusprendėme, kad tikrai verta pasimokyti iš mūsų protėvių klaidų, visos žmonijos klaidų, kurių holokausto metu buvo taip daug.“

Džiaugiamės ne tik įdomia paskaita, bet ir I. Vilkienės padovanotomis knygomis apie holokaustą ir nuoširdžiai už jas dėkojame.

 


 

Vasario 25 d. susitikime su režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite buvo kaip niekad gausu tikrų, nuoširdžių emocijų ir jausmų.

Užsiėmime režisierius Paulius Ignatavičius suderino vokiečių psichoterapeuto Berto Hellingerio konsteliacijų ir kitus teatro metodus. Jaunuoliai pasiskirstė vaidmenimis, tačiau turėjo ne vaidinti, bet tiesiog pajausti tam tikrą santykį su vieta, kitais dalyviais ir perduoti atsiradusius pojūčius, emocijas. Užsiėmimo dalyviai modeliavo situaciją, kai kaimynystėje gyvena viena žydų ir dvi lietuvių šeimos. Pastarosios turi nuspręsti, ar paslėpti pas save kaimynus žydus... o gal priglausti ne visą šeimą, bet tik jų mergaitę... o gal nieko nepriimti ir taip apsaugoti savo šeimą nuo pavojaus... Jaunuoliai pajuto, kokios emocijos užplūsta, kokia vidinė kova užverda, kai nacių karininkas atvyksta pas lietuvių ūkininkų šeimą, slėpusią žydų tėvą ir motiną, kas nulemia kiekvieno šeimos nario pasirinkimą išduoti ją ar ne, kokia savijauta seka po to... Trumpam nacių karininku tapusi Diana Skrebutėnaitė prisimena, kaip nelengva buvo paklausti, ar šeima slepia žydus: juk suvoki, jei jų rasi – turėsi žudyti.

Sudalyvavę šioje užduotyje jaunuoliai įsitikino, kad žmogus nėra tik baltas arba juodas, jame galima rasti pačių įvairiausių atspalvių, kuriuos nulemia skirtingos aplinkybės. Sumodeliuota situacija itin glaudžiai susijusi su jų statomo spektaklio tema, tad galbūt ją pavyktų perkelti ir į spektaklį?

 

 


 

Kaip sako DELFI vyr. redaktorė, žiniasklaida yra itin svarbus veiksnys valstybėje, ji – demokratijos garantas.

Vasario 8 dieną į gimnaziją atvyko naujienų portalo DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, kuri  patarė, kaip nepasiklysti informacijos jūroje, papasakojo, kas yra „troliai“, o kas „elfai“, paaiškino, kokios naujienos nepraslysta pro žurnalistų ir skaitytojų akis, ir t.t.

Kaip sako DELFI vyr. redaktorė, žiniasklaida yra itin svarbus veiksnys valstybėje, ji – demokratijos garantas. Kad žurnalistai galėtų iškelti ir atvirai nagrinėti tam tikras problemas, jų negalima „spausti“, jie turi būti laisvi. M. Garbačiauskaitė-Budrienė atvirai pripažįsta, kad kartais reklamos užsakovai bando daryti įtaką žurnalistams, teigdami: „Jei rašysit apie tam tikrą problemą, nebepirksim reklamos“. Siekiant išvengti šios problemos, svarbu redakcijoje atriboti žurnalistų ir reklamos pardavėjų darbą.

Žurnalistai informaciją gauna iš Lietuvos ir užsienio naujienų agentūrų, stebi kitas žiniasklaidos priemones, žinutes socialiniuose tinkluose, taip pat sulaukia nemažai pranešimų spaudai ir piliečių naujienų. Vis dėlto, kaip teigia DELFI vyr. redaktorė, „svarbiausias informacijos šaltinis ir originali informacija yra ta, kurią patys žurnalistai, mūsų darbuotojai parašo“.

Dirbant žurnalistu itin svarbu tikrinti informaciją, atsirinkti patikimus jos šaltinius. Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, situacija tapo itin sudėtinga prasidėjus karui Ukrainoje, tuomet itin sumenko Rusijos spaudos patikimumas. „Paskleisti melagingus faktus yra lengva, o juos ištaisyti ir atrinkti, kas yra tiesa, o kas ne, sunku ir reikalauja daug laiko,“ – sako ji.  

Redakcijoms tenka kovoti su troliais, kurie tikslingai rašo neigiamus komentarus apie Lietuvą, provakarietiškus politikus, Europos Sąjungą, NATO, gynybos stiprinimą, ginčija istorinius faktus, visaip stengiasi sumenkinti lietuvius. „Anksčiau per dieną užslėpdavom apie 700–800 netinkamų komentarų, dabar – apie 3000,“ – lygina M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Po paskaitos-diskusijos ir kavos pertraukėlės viešinimo komitetas dalyvo praktiniame užsiėmime, kurio metu kartu su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir viešųjų ryšių specialiste Evelina Griciūte aiškinosi, kaip pristatyti savo idėjas, iniciatyvas žurnalistams, įdomiai ir patraukliai pasakoti apie jas soc. tinkle „Facebook“ ir kt.

 


 

Gruodžio 17 dieną į rajono kūrybinę dirbtuvę atvyko dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, aktorius ir režisierius Paulius Ignatavičius bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Užsiėmimas buvo linksmas ir aktyvus. Režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus pasiūlyti žaidimai turėtų pagerinti mūsų, kaip vienos didelės komandos, bendradarbiavimą, padėti mums pasikliauti vieni kitais. Išbandyti žaidimai moko susikaupti, sutelkti dėmesį, žvelgti giliau, o ne paviršutiniškai. Ir, ko gero, niekas nedrįstų abejoti, kad visi šie dalykai yra itin svarbūs statant spektaklį. Režisierius suskirstė mus į komandas. Kiekviena jų turėjo sugalvoti po žodį, kuris, mūsų manimu, asocijuojasi su holokaustu, yra svarbiausias. Argumentuoti savo pasirinkimą, įtikinti kitas komandas, kodėl šis žodis yra toks svarbus. Komandos pasirinko žodžius „tolerancija“, „ašaros“, „rūkas“. Ivonai Ivanovskai geriausiai sekėsi įrodyti žodžio „rūkas“ svarbą. Taip gimė mūsų spektaklio pavadinimas.

 


 

Gruodžio 10 dieną gimnazijoje viešėjo Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė, kuri pasakojo apie neapykantą žydams, jos raidą ir priežastis, taip pat aptarė labiausiai paplitusius mitus apie žydus. Užsiėmimą vedė žurnalistas Aurimas Perednis.

Paaiškėjo, kad antijudaizmas ir antisemitizmas yra du skirtingi terminai, kurių nederėtų painioti. Antijudaizmas reiškia religinę neapykantą žydams ir buvo paplitęs iki XIX a. antros pusės, t. y. iki tol, kol pradėjo reikštis antisemitizmas, kuris apima priešiškumą, išankstinį nustatymą prieš žydus ne tik dėl jų religijos, bet ir dėl tautos. 

Teigiama, kad krikščioniškoje Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje egzistavo tie patys stereotipai ir baimės. Buvo įdomu išgirsti šiuos mitus, tačiau sunku suvokti, kaip žmonės tiksliai nežinodami, imdavo ir prigalvodavo tokių istorijų, kurios sklisdavo iš lūpų į lūpas.  

Džiaugiamės, kad kiekvienoje paskaitoje-diskusijoje paaiškėja vis naujų detalių, kurios leidžia geriau suvokti bendrą žydų situaciją. Nors kartais atrodo, kad jau viskas apkalbėta, bet kiekvienas susitikimas vis nustebina ir įneša kažką naujo.

                                                                                                                     Tomaš Šukelovič  G4a,

                                                                                                                     Agata Beinar G1a


 

Šį ketvirtadienį (gruodžio 3 dieną) vykęs susitikimas su dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi bei Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktore Diana Skučaite buvo kaip niekad jautrus ir atviras. Jo metu žodis po žodžio, istorija po istorijos sutirpo baimė atsiverti, būti nesuprastam –mes atvirai ir nuoširdžiai pasakojome  apie savo santykius su šeima, susidūrimus su skaudžia tikrove. Itin asmeniškos istorijos suvirpino daugelio širdis, kartais buvo sunku tramdyti ašaras, aplink tvyrojo susikaupimas ir pagarba vienas kitam.

Anksčiau niekas šia tema nekalbėjo, nes, matyt, buvo baisu, neaišku, ką po tokių istorijų reikėtų patarti, kaip paguosti. Tačiau šį kartą daugelis prabilo. Visi kiti tyliai, susikaupę klausėsi, nebuvo jokių pašaipų.

Taip pat dalijomės savo įspūdžiais, mintimis ir jausmais, kurie kilo praėjusį savaitgalį stebint spektaklį „Mūsų klasė“ holokausto tema.

Šis užsiėmimas buvo išskirtinis. Šis atviras ir jautrus užsiėmimas – tai dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pavykęs bandymas išvesti mus iš komforto zonos, sukurti nejaukią tylą. Vos žingsnis už įprastos, kasdienės erdvės paskatina kitokį pajautimą, matymą, įkvepia veikti kitaip, naujai. Kalbėti iš sielos gelmių, pasakoti apie savo jausmus – nelengva, tačiau,  tai, kas natūralu ir tikra, prikausto dėmesį. Kaip gyvenime, taip ir teatre, jei esi nuoširdus, kalbi iš savęs, tavęs klauso ir tave girdi.

                                                                                                                  Renata Vernadskytė G3b,

                                                                                                                  Karolina Rynkun G1a 

 


 

Šį šeštadienį (lapkričio 28 d.)  laukė mūsų išvyką į Vilnių. Prieš spektaklį užsukome į Katedros aikštę pasigrožėti Kalėdų egle. Šiemet ji primena žalią pasakų namelį. Ryškiai apšviesti langai visus kviečia į vidų, kur visą šventinį laikotarpį po eglės šakomis kasdien galima bus klausytis pasakų. Taip simboliškai sostinė pasitinka 2016 metus, kurie Lietuvoje paskelbti Bibliotekų metais ir bus skirti skaitymo skatinimui visoje šalyje.

Po pasivaikščiojimo po Katedros aikštę pasukome Lietuvos nacionalino dramos teatro link, kur stebėjome spektaklį „Mūsų klasė“ pagal vieno žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Tadeuszo Slobodzianeko pjesę.

Dėkojame projekto „Gyvenu laisvai“ organizatoriams už galimybę apsilankyti teatre. Tikimės, kad šis spektaklis padės mums geriau suprasti žydų likimą, kaip dramatišką situaciją mato ir vertina tie, kurie juos gelbėjo ir tie, kurie žudė.

Trumpai apie spektaklį:

1941-aisiais mažame Jedvabnės kaime Lenkijoje įvykusi tragedija, kai daržinėje žydus sudegino jų kaimynai, pokaryje tapo vienu iš visos Holokausto tragedijos simbolių. Iškalbingas ne tik faktas, kad kartu gyvenę žmonės žudė vieni kitus, bet ir tyla, ilgą laiką po karo gaubusi šį įvykį – valstybės vadovai bei patys įvykių liudininkai vardan šventos ramybės atkakliai nenorėjo prisiminti ir pripažinti įvykusio nusikaltimo. Tačiau iškalbingiausia, kad tokių jedvabnių buvo ne vien Lenkijoje, bet ir kitose Holokaustą išgyvenusiose šalyse. Taip pat ir Lietuvoje. O jų atmintis sunkiai skinasi kelią į mūsų sąmonę.

Jedvabnės tragedijos pagrindu sukurta lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ sukrėtė ne naujais faktais apie Holokaustą, o kalbėjimu apie istorinę atmintį šiandieniniam žmogui suprantama kalba. Kodėl klasės draugai pradeda vieni kitus žudyti? Kaip iš nusikaltimo gimsta kerštas? Ir ką, praėjus daugeliui metų, norime, o ko nenorime prisiminti? Nors „Mūsų klasė“ parašyta remiantis istoriniais faktais, ji yra adresuota tiems, „kurie gyvena dabar“. Pjesė provokuoja mus pažvelgti į istoriją pro savo sąžinės langą atmetus išankstines nuostatas. Todėl ji sukelia karštas diskusijas ten, kur tokios nuostatos dominuoja.

2013 m. spektaklio kūrybinei komandai atiteko net 4 Auksiniai scenos kryžiai: Yana Ross kaip geriausiai režisierei, Marijui Jacovskiui – už geriausią scenografiją ir šviesų dizainą, Aldonai Janušauskaitei – už geriausias antraplanį  moters vaidmenį, Dainiui Jankauskui kaip geriausiam jaunajam menininkui.

Spektalio aprašymas parengtas remiantis Lietuvos teatrologo, kino kritiko Audronio Liugos komentaru (http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/tadeusz_slobodzianek_musu_klase/). 

 


 

Lapkričio 26 dieną su komanda susitiko Vidurio Europos universiteto doktorantas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Tadas Janušauskas, kuris pasakojo apie žydus Lietuvoje, jų kilmę, vietą istorijoje ir visuomenės sąmonėje. Lektorius vieną po kito žėrė negirdėtus, vienas už kitą įdomesnius faktus, kurių nerasi istorijos vadovėliuose, todėl laikas tiesiog tirpte ištirpo.  Renginį vedė Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

     Nusprendėme statyti spektaklį žydų tema, tačiau iki šiol kiek daugiau žinojome tik apie holokaustą. Paskaitoje pažvelgėme į šią tautą daug plačiau, sužinojome, kaip žydai atsirado, gyveno Lietuvoje. Pasirodo, Lietuvoje buvo nemažai miestelių, kuriuose žydai sudarė pakankamai didelę gyventojų dalį – pusę, o neretai ir dar daugiau gyventojų. Tokie miesteliai buvo vadinami štetl, tarp jų buvo Jonava, Kėdainiai, Šakiai, Žagarė ir kiti.

Įsidėmėjo, kad Lietuvos žydai vartojo dvi kalbas. Viena jų – hebrajų – buvo religinė, skirta skaityti žydų šventąją knygą Torą ir kitus religinius tekstus. Berniukai nuo jau trijų metų pradėdavo lankyti mokyklą ir mokytis hebrajų kalbos. Tuo tarpu mergaitės paprastai mokyklos nelankė ir namuose mokėsi skaityti Torą. Kita žydų kalba – jidiš – buvo bendravimo, šnekamoji kalba.  Gavome daug žinių, akiratis tapo platesnis, todėl galėsime įdomiau atskleisti žydų temą ir savo spektaklyje, kyla naujų minčių.

 

 


 

Šį ketvirtadienį, lapkričio 19 d.,  mūsų kūrybinėje dirbtuvėje įvyko antrasis susitikimas su aktoriumi, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi ir dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi. Kūrėjai  diskutavo, svarstė, kokiomis priemonėmis, meninės raiškos formomis atskleisti spektaklyje tragišką žydų tautos likimą. Renginyje taip pat dalyvavo ir savo mintimis dalijosi Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro vadovė Diana Skučaitė.

Turėjome apsispręsti ir susitikę aptarėme, ką kiekvienas norėtume veikti statant spektaklį: vaidinti, rašyti scenarijų, kurti dekoracijas ar kostiumus. vėliau buvo aptartos idėjos, pasiūlymai, kaip spektaklyje pristatyti žydų gyvenimą, likimą: galbūt apie tai pasakoti per savo asmeninį pajautimą, galbūt deklamuoti eilėraščius, galbūt atlikti dainas... Vieni siūlė per daug nesusitelkti į žudynes, kiti manė, kad apie jas kalbėti nieko blogo.

Ekspertai uždavė klausimų, į kuriuos norint atsakyti, reikia kiek daugiau pagalvoti, giliau pažvelgti į save. Dabar, ko gero, pats sunkiausias darbas yra suprasti, kaip ir ką mes norime parodyti. Kaip sako Mindaugas Nastaravičius, nesame profesionalūs aktoriai, kuriuos įprasta matyti ant scenose, todėl reikia atrasti kitų būdų istorijai papasakoti. Čia mūsų dar laukia ieškojimai.

Kaip jau tapo įprasta,  gavome ir namų darbų. Iki kito užsiėmimo kiekvienas  turi ant atskiro popieriaus lapo surašyti, kas jam šiame pasaulyje nepatinka. Kita užduotis – papasakoti apie holokaustą ne vaidinant spektaklį, kaip  darėme įvadiniame projekto „Gyvenu laisvai“ renginyje rugsėjo mėnesį, bet naudojant kitas menines priemones.  Tikimasi, kad ši užduotis paskatins  dar labiau išlaisvinti savo kūrybiškumą, padrąsins rinktis ir išbandyti netradicinius meninius sprendimus.

                                                                                                               Karolina Rynkun - G1a,

                                                                                                               Elina Kalabuchovaitė - G2b


 

Lapkričio 5 d. mūsų laukė įdomi ir intriguojanti pažintis su aktoriumi, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi ir žurnalistu, dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi. Būtent su šiais kūrėjais mūsų komanda statys spektaklį apie tragišką žydų tautos likimą. Susitikime taip pat dalyvavo ir diskutavo Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė.

Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Jau pirmojo susitikimo metu gavome daug informacijos,  galvose kilo įvairiausių minčių. Tapo aiškiau, ką kurdami spektaklį turime apgalvoti, kaip pasakoti istoriją, kad ji nustebintų ir būtų „vau“.

Režisieriai patarė, kokių klaidų vengti. Mes neesame profesionalai, todėl neturėtume stengtis atkartoti istorijos. Mes negalėsime perteikti tokių emocijų. Gavome ir namų darbų. Viena užduočių – apgalvoti, kaip  norėtųme prisidėti prie spektaklio kūrimo: galbūt talkinti rašant pjesę, galbūt dirbti su dailininkais kuriant kostiumus, o gal kurti muziką, rūpintis apšvietimu ar paragauti aktoriaus duonos… Kita užduotis – apgalvoti, kaip būtų galima atskleisti pasirinktą temą-idėją, kalbant iš savęs, susiejant su šių dienų problemomis. Mums pasiūlyta pažiūrėti filmą „Ruandos viešbutis“, kuriame nagrinėjama nepakantumo kitiems tema. 

                                                                                                                                                  Diana Skrebutėnaitė G4a

 

 


 

Spalio 22 d. mūsų komanda susitiko ir bendravo su Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja, Mykolo Romerio universiteto lektorė, psichologė Ruth Reches ir dviem gimnazistėmis: Lana Dolgopolova bei Simona Ošerovskyte. 

Pirmiausia susipažinome su  žydų istorija. Vėliau, įsibėgėjus renginiui, susidomėję klausėmės pasakojimų apie žydų tradicijas, papročius, šventes ir hebrajų kalbą.Viešnios pasirodė labai draugiškos, kvietė atvykti į Vilnių, apsilankyti jų mokykloje ir pažiūrėti, kaip ten vyksta pamokos. Kai kurie komandos nariai žadėjo tęsti bendravimą socialiniuose tinkluose. Manome, kad būtų smagu vėl susitikti, daugiau pabendrauti ir dar geriau pažinti šią tautą.

Artimesnė pažintis su žydų kultūra bus naudinga statant spektaklį apie tragišką žydų likimą, leis geriau jame atskleisti jų gyvenimo ypatumus, nuotaikas. Kiek nustebome išgirdę, kad žydams toks svarbus mokslas: juk net susitikę jie vienas kito neklausia „Kaip gyveni? Kaip sekasi?“, bet teiraujasi „Ko išmokai?“. 

Džiaugiamės, kad renginyje ne tik sužinojome apie žydų tradicijas, papročius, bet taip pat paragavome „chala“ vadinamos pynutės, kurią žydai valgo per šabatą, rankose palaikėme Torą – žydų šventąją knygą, kipą – mažą kepuraitę, kurią nešioja žydų vyrai, šofarą – ožio ragą, kuris pučiamas sutinkant Naujuosius metus, apžiūrėjome vilkelį (suktuką), žvakides ir kitus žydų švenčių atributus.

 

                                                                                                               Violeta Merinova G3a kl.

                                                                                                               Anastasija Ivanova G4b kl.

 

 


 

Spalio 8 d. į susitikimą su projekto „Gyvenu laisvai“ ekspertu, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi, gimnazijos skaitykloje susirinko nemažas būrys mokinių. Pažinodami Dainių Radzevičių iš įvadinio renginio, galėjome nuspėti, kad paskaita nebus nuobodi. Buvome teisūs. Viskas praėjo tiesiog puikiai, bendravimas buvo labai šiltas ir atviras. Šie mokymai padėjo suprasti, kaip patraukliau pateikti informaciją apie savo komandą ir ko turėtume vengti. Taip pat aiškinamės, kaip veikia žiniasklaidos sistema, kokios jos funkcijos, vaidmuo ir įtaka, diskutavome, kaip nepasimesti informacijos sraute, ir panašiomis temomis.

Laikas prabėgo labai greitai, netruko joko, įdomių ir linksmų pasisakymų. Po to susitikimo pasidarė aiškiau, kaip turėtume kurti vaidinimo scenarijų, pasakojant apie žydų tautos tragediją, kaip patraukliau ir originaliau teikti informaciją apie komandos veiklą. Daugelis iš mokinių po susitikimo pradėjo rimčiau siekti užsibriežto tikslo. Nekantriai lauksime kitų susitikimų ir manome, kad jie bus nemažiau įdomūs ir naudingi.

 

 

 


 

Rugsėjo 21 d. Pabradės  „Žeimenos” gimnazijos aktų salėje įvyko jaunimo kūrybinių dirbtuvių dalyvių sugalvotų idėjų pristatymas  bendruomenei. Į renginį atvyko ekspertų grupė :

1. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

2. Žurnalistas, publicistas, signataras Rimvydas Valatka.

3. Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento atstovas, kapitonas Gintautas Ciunis.

4. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.

5. Vilniaus Š.Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas.

Renginyje dalyvavo daug svečių:  Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė,  Švenčionių r. savivaldybės Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas  Petras Slabada, vykdantis Pabradės seniūnijos seniūno paregas Edvard Voršinski, Švenčionių r. policijos komisariato prevencinio poskyrio specialistai,  Pabradės miesto bendruomenės DOMUS, Užsieniečių registracijos centro, Gen. Silvestro Žukausko poligono,  Švenčionių r. savivaldybės Viešosios bibliotekos Pabradės bibliotekos  filialo,  Pabradės „Ryto“ gimnazijos, Meno mokyklos, vietos tautinių bendrijų atstovai.

 Visus susirinkusius į projekto „Gyvenu laisvai!“ įvadinį renginį pasveikino „Aitvarų“ komandos kapitonas G4a kl. mokinys Tomaš Šukelovič ir  Pabradės  „Žeimenos” gimnazijos direktorė Katažina Maciusovič. Renginį moderavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Komanda „Aitvarai“ pristatė penkias idėjas, kuriose siūloma, kaip geriau pažinti savo kraštą, kultūrą, žmones. Siūlomos temos:

1. Švenčionių. r. tautinės mažumos ir jų savitumas. "Išsaugokime mūsų senelių tradicijas" .

2. Pabradės Gen. Silvestro Žukausko poligonas.

3. Pabradė ir jos apylinkės nuotraukose. „Anksčiau ir dabar“. 

4. Švenčionių r. žydų tautos tragiškas likimas.

5. Užsieniečių registracijos centras Pabradėje. „Imigrantas mūsų gimnazijoje“. 

Po pristatymo vyko įdomi diskusija su ekspertais. Komandos pasirodymams negailėta pagyrimų, išgirdome daug naudingų pastebėjimų ir patarimų savo tolesnei veiklai. Tai padės komandai apsispęsti dėl vienos idėjos ir jos vystymo formos pasirinkimo. Renginio pabaigoje vyko balsavimas. Po jo paaiškėjo, kad pirmoji išrinkta idėja - Švenčionių. r. tautinės mažumos ir jų savitumas. "Išsaugokime mūsų senelių tradicijas". Antroji – Pabradės generolo Silvestro Žukausko poligono istorija, jo reikšmė šias laikais. Trečioji idėja kviečia pažvelgti į tragišką žydų tautos likimą (per vieno išgelbėto mažo žydų berniuko istoriją parodyti holokausto tragediją).

Po komandos pasitarimo buvo nuspręsta toliau vystytį trečiąją idėją ir kurti vaidinimą.

Komandos vadovė Alicija Mažutova

 

Plačiau


 

 

Komandos logotipas

 

Nuo 2015 m. birželio mėn. iki  2016 m. birželio mėn. Pabradės "Žeimenos" gimnazijoje vykdomas projektas „Gyvenu laisvai!“

Projektą įgyvendina VšĮ „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“ kartu su Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, VU Istorijos fakulteto Alumni draugija ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

Šių metų birželio 5 d. mūsų gimnazijoje lankėsi  projekto „Gyvenu laisvai!“ ekspertai – Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro direktorė Diana Skučaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, istorikas, žurnalistas Vytautas Bruveris ir pristatė  bandomosios programos idėją, tikslus, veiklas, diskutavo su mokiniais ir aptarė jų lūkesčius. Projektu siekiama skatinti geresnį savo krašto kultūros savitumo, unikalios tapatybės suvokimą ir puoselėjimą, stiprinti vietos bendruomenės atvirumą ir bendradarbiavimą, ugdyti jaunų žmonių kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir aktyvumą.

Projekto idėja labai sudomino mokinius. Gimnazijoje buvo įkurta kūrybinė dirbtuvė. Į komandą susibūrė

I – IV gimnazijos klasių mokiniai ir vadovė istorijos vyresnioji  mokytoja Alicija Mažutova. Nors dirbtuvė buvo įkurta mūsų gimnazijoje, tačiau joje galės dalyvauti visi norintys rajono gyventojai iki 29 metų. Į kūrybinės dirbtuvės veiklą galės įsitraukti jaunimo organizacijų, savivaldos institucijų, ugdymo įstaigų, vietos bendruomenių atstovai.

Rugsėjo mėnesį jaunuoliai pristatys savo idėjas savivaldybės bendruomenei, aptars jas su ekspertais ir kiekviena komanda išsirinks po vieną idėją, kurią padedant ekspertams, įvairių sričių profesionalams toliau vystys. Pasirinktos meninės raiškos priemonės turėtų padėti pastebėti ir atskleisti savo gyvenamosios vietovės išskirtumą, atgaivinti kultūrinį paveldą, primirštas tradicijas, parodyti gamtos grožį, garsinti vietos gyventojų reikšmingus darbus ir pan.

 

Komandos pavadinimas –„Aitvarai‘“

 

Mūsų šūkis: Mes gyvename laisvai, lyg pakilę aitvarai!

 

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti adresais:

http://gyvenulaisvai.lt/

https://www.facebook.com/Gyvenu-Laisvai-%C5%A0ven%C4%8Dioni%C5%B3-r-Pabrad%C4%97-919165094814018/timeline/?ref=ts

Projekto rėmėjai: